BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Didžiausia paslaptis ir laimė

Kaip man žiauriai gaila

Didžiausia paslaptis ir laimė yra nelikti vienam.

Nežinau kodėl taip sugalvojau. Šovė į galvą ir tiek. Ir iškart skubu sugalvot jam prasmę, nes norisi kad netikėtos mintys kažką reikštų.

Paslaptį lengva paaiškinti. Vienas visada paslaptis. Dviese irgi paslaptis, tik jau kitokia. O jau trečia akis, ta išdavikė, paslaptį jau ima sklaidyt, o ne saugot ar kurt.

O laimė. Didelė laimė turėtų būt būti dviems. Kiti bent jau džiaugiasi, kiek mačiau. O manęs laimė visai neima, kai mano žavesio objektai savo laimę atranda su netikėtai jų gyvenime pasirodžiusiais juodvarniais. Kai kurių net vardų nesužinau. Tokie tie juodvarniai tamsūs ir paslaptingi.

Man paslaptingi ir tamsūs, ne joms…

Ir čia jaučiu tamsą, kuri niekada į viršų nekyla. Pavydžiu. Visaip kaip tik galiu…

Pavydžių jų, pavydžiu ryšio, pavydžiu patirties…

Pavydžiu paslapties.

Tos kur tarp dviejų…

Tos kur neturiu.

Ir šita nedraugiška tamsta tempia mane atgal į tą juodą tašką, iš kurio pradėjau ir kuriuo buvau. Nenoriu pavydėt, nes tai mane žlugdo. Šaunūs žmonės nepavydi. Jie džiaugiasi. O aš nesidžiaugiu. Į galvą lenda tamsios mintys, bandau suprast kodėl viskas taip vyksta ir kaltinu save dėl to, kad viskas vyksta ne taip, kaip aš norėčiau.

Tie bjaurūs jausmai. Juodas mechanizmo tepalas. Visos rankos išteptos, o nusivalys nežinia kada. O jei dar kas vėl šliūkštels naują dozę…

Net žinau iš kokio mechanizmo ta šlykštynė. Iš laikrodžio. To kur skaičiuoja kiekvieną mano sekundę ir niekada atgal negrįžta. Kur pranašauja man apie artėjantį. To, kuris monotoniškai praneša, kad visos paslaptys, kurių neatradau būdamas juodu tašku, dingo amžinai.

Galėčiau nepavydėt jei ne laikrodis. Bet jis yra. Ir aš pavydžiu. Be to jei ne laikrodis, gal miegočiau nežinomybėj.

Reikia nusiplauti rankas ir bėgti greičiau, nes kitaip atsiras ir tamsesnių įrašų…

Lauksiu vidurnakčio ir gersiu arbatą.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą