BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaip atsirado BoBo

Buvo niūri rudens naktis ir visi miestiečiai, sklidinai užsidarę langus, ramiai miegojo savo šiltose lovose. Tuo tarpu lauke pamažu kilo vėjas. Jis tyliai siūbavo beveik plikus medžius ir judino drėgnus lapus ant plento, kartu lėtai vikldamas juodus lietaus debesis virš miesto. Kur ne kur galėjai matyti blyksint birzgiančius neonius ženklus. Po vienu iš tokių netikėtai sustojo neaiški žmogaus figūra. Tai buvo stambus, aukštas asmuo, užsivilkęs tamsų lietpaltį. Jo veidą šešėliuose dengė skrybėlė, o dešinėje rankoje buvo matyti nutrintas lagaminėlis. Ši figūra žvilgtelėjo į laikrodį ir atsirėmė į sieną, taip panirdama į dar didesnį šešėlį. Tik apsiaustas kartais išlysdavo į šviesą stipresniam vėjui papūtus.
Neilgai trukus iš už kampo pasigirdo žingsniai. Jie vis dažnėjo ir garsėjo, kol galiausiai gatvės žibintų šviesoje pasirodė kažkoks akiniuotas žmogelis. Jis buvo suplukęs nuo skubėjimo ir atrodė sunerimęs. Ant kaktos galėjai matyti smulkius prakaito lašelius.

- Nieko nematau. - mąstė jis, nervingai žvalgydamasis aplinkui.

Tuo tarpu sukruto siluetas po ženklu ir taip pat išlindo į šviesą. Tai pamatęs akiniuotasis kiek tvirčiau pradėjo judėti pastarojo link.

- Turi? - sodriu balsu paklausė stambesnysis, kai šis prisiartino.

- Taip, - atsakė išprakaitavęs žmogelis, ieškodamas kažko kišenėje. Staiga sustojo, žvilgtelėjo į pašnekovą ir šaižiai perklausė, - Pinigai?

- Čia. Greitai. - paskubino ir padavė lagaminą.

Akiniuotis griebė lagaminą ir pasidėjęs ant žemės emė tikrinti banknotus. Pamatęs kad viskas gerai, nė nežiūrėdamas išsitraukė iš kišenės mėlynai šviečiantį mėgintuvėlį ir atkišo jį priešais stovinčiam siluetui. Šis nieko nelaukdamas paėmė prekę, tačiau niekur nesitraukė. Akiniuotis atsistojo ir pakėlęs galvą pamatė į save atsuktą pistoleto vamzdį.

- O dabar atiduok pinigus, arba gausi galą, - ramiai tarė vyras lietpaltyje.

Akniuotis akimirkai sustojo, nežinodamas ką daryti. Jį apmovė. Supratęs, kad kito pasirinkimo neturi, jis nervingai ėmė tiesti lagaminą grėsmingos figūros link.

- Po galais, su BoBo niekas nežaidžia, - dar tarė jis, grieždamas dantimis, kai staiga nakties tyloje nuskambėjo garsus šūvis.

- Stokite! Jus supa policija! - iš tamsos pasigirdo per megafoną sklindantis balsas.

Abu vyrai sukluso. Priešais juos sužibėjo prožektoriai, buvo girdėti artėjantis batų bildėjimas. Nusikaltėliai visai nepastebėjo patekę į pasalą. Akiniuotis, pasianudojęs netikėtumu, griebė mėgintuvėlį iš žmogaus su lietpalčiu ir neapsakomai vikriai, lyg įgavęs antrąjį kvėpavimą, šoko į artimiausią šešėlį. Tuo tarpu stambesnis vyras, visų nuostabai, staiga suklupo ir krito ant žemės it negyvas. Dalis policininkų pribėgo prie jo, kiti nusivijo akiniuotį.

- Stok! - šaukė jam įkandin, tačiau pastarasis vikriai nardė įvairiais skersgatviais ir nė nemanė sustoti.

Tuo tarpu ties hologeniniu ženklu toliau tęsėsi nesusipratimas. Policininkai, nutaikę ginklus į ant žemės gulinčią figūrą, prisiartino prie jos ir tolėliau nuspyrė šalia nukritusį ginklą. Tuomet vienas jų atvertė žmogų ir visi pamatė iš krūtinės per lietpaltį plūstantį kraują. Asmuo buvo negyvas.

- Kuris iš jūsų šovė?, - sušuko operacijos vadovas. - Aš nedaviau įsakymo, po galais! Mums reikėjo jį apklausti!

- Mes nešovėm! - susižvalgė policininkai.

Tuo metu, visai kitoje miesto vietoje, akiniuotis, vardu BoBo, išmetė savo akinius ant grindinio ir tolumoje šviečiant policininkų prožektorių šviesoms dingo kanalizacijos vamzdyje. Jo kelnių kišenėje buvo kątik iš vidaus kulkos išdeginta skylė.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą