BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vaikystės atsiminimai

Pasiilgstu nežaboto gebėjimo svajoti. Jau neapčiuopiu, bet dar atsimenu kad kažkada taip mokėjau…

Kiti sako, kad atsiminimus mato lyg per miglą. Niekada to nesupratau. Aš savuosius matau pro neskaidrų stiklą, ar gal pro apkalkėjusį veidrodį. Migla leidžia prieiti, ji atlaidi, gaivinanti, o tolimiausi mano atsiminimai nepaliečiami. Kaip kokie eksponatai uždarame „Rūko Vakario Muziejuje“.

Regiu tą vaizdinį akyse. Už stiklo mano vaikystės svajonės. Jos perpintos džiaugsmu, fantazija ir naivumu. Spalvingos kaip saldainis ir pilkos kaip šlapias rudeninis lietpaltis vienu metu. Visada su lašeliu paslapties, kuri lieka neišaiškinta. Svajonės tokios stiprios, kad prilygsta tikrovei.

Man norisi visa tai paliesti ir išmokti vėl. Išmokti tai, ką jau pamiršau kad kažkada mokėjau. Bet negaliu, nes tai buvo taip seniai. Viskas pasikeitė.

O gal to niekad nebuvo? Gal mano fantazija tik iškelia tą vaizdą į aukštumas, kuriose jis niekada nesirodė?

Jaučiu kad vaikystėje palikau kažką, ko dabar neturiu. Ir aš to trokštu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą